- papykti
- papỹkti intr.
1. Q99, Rs, Skr, Vlk kiek supykti; užsirūstinti: Kad jis papỹkęs, negal nė žodį jam pasakyti J. Nesikalba, gal papỹkus Pnd. Kaipgi neduosi – papỹks! Mžš. Gi gal papỹko už ką jau kaiminka, kad nė pasivepėt nebeužeina Srv. Jin sveika ir sveika; kad tik papyko, ir serga Pc. Buvo piktas tijūnas, papỹkę darbinykai griebę ir sudeginę Vb. Ale jis an man papỹksta ir vėl atsileidžia Sb. Bernužis ir papyko, žiedelį ir parito JV249. Bet jau vilks, per daug girdėdams, ko nepadūko ir, papỹkęs labai, iš keršto visas išputo K.Donel. Papykstu, piktesnis tampu SD63. Pusiau pykterėjęs, mažumą papỹkęs KII282. Ar nesakė papykęs tokių žodžių, kurie ir minėti sarmata? A.Baran. Bet Jokūbas didei papyko ant Rahel BB1Moz30,2. ^ Kas papỹko, – katės pypo (pasijuokimas iš pykstančio be reikalo) Mlt. | refl.: Geruoju ir papykdamós prašiau – neklauso Šts.
2. kurį laiką pykti: Ji papyko valandėlę rš. Papỹks, papỹks ir atsileis Als. Papỹksta biškį ir vėl anas su tavim geruoju Skdt.
3. SD437 pasidaryti negeram, nedoram, pagesti: An to turi gimdytojai priveizdėt, idant vėl vaikai ... ko nepamatytų arba neižgirstų, ižg kur papykt ir pagest galėtų DP65. Idant jaunimas jų nepalostų ir nuog pateikos nepapyktų SPII7.
4. imti smarkiai ką daryti; padūkti: Iš tos nelaimės ir papỹko žmogus gert Grz. Kiaurą dieną lytus lijo kaip papykęs Škn.
5. įskausti: Grumstų kietumas: keliais ropoji – ir keliai papỹko, ir rankos papỹko Slm.
◊ ×dūšià papỹksta; N verčia vemti, bloga, šleikštu.\ pykti; apsipykti; atpykti; įpykti; išpykti; nupykti; papykti; perpykti; pripykti; supykti; užpykti
Dictionary of the Lithuanian Language.